Jau 4,5 milijardo metų saulė mus šildo, teikia šilumą ir energiją. Nors saulės dėka Žemėje egzistuoja gyvybė, tuo pačiu saulė gali būti ir labai pavojinga, juk saulės branduolyje temperatūra siekia 5,5 milijonų °C. Tai didelis šilumos kiekis, kuris, žmogui nesant atsargiam, gali padaryti daug žalos. Vos keletą minučių žiūrėdamas tiesiai į saulę, žmogus gali apakti. Ir tai tik viena iš nedaugelio grėsmių. Esant tam tikroms aplinkybėms, saulė gali ir „nužudyti“, rašoma Vilniaus visuomenės sveikatos biuro parengtame straipsnyje.
Kai oro ir kūno temperatūra suvienodėja, kūnas negali išspinduliuoti ir išgarinti savo šilumos į aplinką. Jei aplinka labai drėgna, procesas dar pasunkėja. Tokiais atvejais, ypač jeigu sunkiai fiziškai dirbama ar sportuojama, kyla perkaitimas, kuris vadinamas hipertermija.
Šilumos smūgio požymiai:
galvos skausmas, svaigimas,
silpnumas, svaigulys,
nemalonūs pojūčiai,
pykinimas, šleikštulys (gali būti vėmimas),
paraudusi, sausa ir karšta oda,
prakaitavimo nebuvimas,
dažnas ir stiprus pulsas,
didesnė kaip 40 °C kūno temperatūra,
greitas sąmonės netekimas.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras primena, jog norint sumažinti tikimybę susirgti piktybiniais odos navikais, reikia:
– vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 14 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje)
– nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;
– pasirinkti tinkamą aprangą: geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien;
– avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;
– dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės (akių ragena, tinklainė ir lęšiukas yra labai jautrūs saulės spinduliams, tiesioginiai saulės spinduliai gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemelanominių akių ligų atsiradimą), kurie turėtų būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru (sugeriančiu nuo 99 iki 100 proc. UV-A ir UV-B spindulių);
– prisiminti, jog lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių poveikio;
gerti daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, nes prakaituojant prarandama daug skysčių;
– vengti putojančių ar kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai ir taip netenka daug vandens;
– neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vistiek prasiskverbia į odą;
– nepiktnaudžiauti saule, norint išsigydyti spuogus (nors pačius spuogus UV spinduliai veikia teigiamai, bet oda aplink spuogus dėl intensyvaus saulės poveikio storėja, to pasekoje užsikemša poros ir susidaro sąlygos naujiems spuogams formuotis);
– naudoti kremus su SPF 15 ir daugiau;
– jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.
Atminkite, jog apsauga nuo UV spindulių yra svarbi visus metus, ne vien vasarą ar laiką leidžiant paplūdimyje!
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras