Pasaulį sukausčiusi pandemija pakeitė ne tik kasdienius įpročius, bet ir tai, kaip mes perkame prekes. Įsigaliojus griežtoms karantino taisyklėms ir netekę galimybės lankytis parduotuvėse bei apsipirkti įprastu būdu, pirkėjai suplūdo į internetines parduotuves. Pasak specialistų, tokia situacija lėmė ne tik internetinių parduotuvių apkrovą, bet ir bankų elektroninių sistemų trikdžius.
Pirkėjai užplūdo elektronines parduotuves
Įvesti suvaržymai jau praėjusių metų pradžioje pakeitė verslo aplinką. Prekyba kėlėsi į internetinę erdvę ir gerokai stiprino savo pozicijas joje.
Kosmetikos ir parfumerijos parduotuvių tinklo „Douglas“ vadovės Vilūnės Spaičės teigimu, akivaizdžius pokyčius internetinėje prekyboje galima buvo stebėti dar pirmojo karantino metu, o į prieškarantininio laikotarpio skaičius elektroninė prekyba niekada nebegrįžo.
„Pirmojo karantino metu parduotuvėms užvėrus duris internetinės prekybos apimtys augo, todėl savo pajėgumus turėjome greitai perorientuoti į elektroninę erdvę bei stiprinti su tuo dirbančią komandą. Tačiau toks sprendimas pasiteisino, nes net ir sušvelnėjus karantino sąlygoms, didelė dalis pirkėjų ir toliau rinkosi ne fizines parduotuves, o saugų ir patogų prekių užsakymą internetu“, – teigia V. Spaičė.
Tapo rimtu iššūkiu bankams ir mokėjimo sistemoms
Visgi, didžiausią metinį pirkėjų antplūdį elektroninės parduotuvės stebėjo per Kalėdų laikotarpį – ženkliai išaugęs lankytojų srautas sukėlė iššūkių net elektroninėje prekyboje daug patirties turintiems verslams, o taip pat paveikė bankus bei mokėjimo paslaugų tiekėjus.
Tarptautinės telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ teigimu, operacijų skaičiaus šuolis didžiausią įtaką daro tiems, kurie naudoja senos kartos duomenų saugyklas, ir būtent duomenų saugyklų neveiksnumas lemia ne tik veiklos sutrikimus, bet ir sistemų veikimo vėlavimus.
„Nepakankamo įeinančių ir išeinančių piniginių operacijų apdorojimo pajėgumo bei pailgėjusios jų vykdymo trukmės derinys lemia mokėjimų uždelsimą arba dar blogiau – jų atmetimą. Neabejotina, kad tai sukelia pirkėjų nusivylimą ir net gali įtakoti prekybininkų bei mokėjimų paslaugų teikėjų pajamas“, – sako „Huawei“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chen.
Siekdami užkirsti kelią panašiems nemaloniems scenarijams, bankams prevenciškai rekomenduojame senąsias duomenų saugyklas keisti naujomis „Flash“ tipo sistemomis, tokiomis kaip „Huawei OceanStor Dorado“, kurių pranašumą galima paaiškinti pasitelkiant greitkelio analogiją.
„Jei finansines operacijas laikytume automobiliais, lyginant seno tipo duomenų talpyklas su naujomis, pastarosios būtų tarsi modernus kur kas daugiau eismo juostų turintis greitkelis, išsprendžiantis spūsčių ir lėto srauto problemas. Kitaip tariant, naujo tipo sistemos leidžia apdoroti daugiau mokėjimų vienu metu, todėl net ir esant didžiausioms apkrovoms galima išvengiama transakcijų įvykdymo vėlavimo arba atmetimo“, – pasakoja Ricky Chen.
Teko ieškoti naujų logistikos sprendimų
Tiesa, tie, kas antrajam karantinui ir didžiosioms metų šventėms ruošėsi iš anksto, gyventi galėjo ramiau. Pasak „Douglas“ vadovės, sustiprinti internetinės parduotuvės pajėgumai ir paruošti kiti namų darbai leido nenuvilti pirkėjų ir sėkmingai suvaldyti išaugusį užsakymų kiekį.
„Artėjant šventėms pirkėjai dovanas rinkosi draugams ir artimiesiems. Dovanas pirko ne tik Lietuvoje gyvenantys žmonės, bet ir užsienio lietuviai, negalintys grįžti į gimtąją šalį, bet norintys pradžiuginti artimuosius“, – kalba V. Spaičė.
Kaip pasakoja pašnekovė, prieš šventes uždarius parduotuves teko pasirūpinti efektyvesne komunikacija – klientams buvo pranešama apie pokyčius, jiems teikiamos konsultacijos. Taip pat, prie geresnio situacijos suvaldymo prisidėjo bekontaktės siuntų atsiėmimo stotelės ir efektyvi logistika.
„Išaugę siuntų srautai privertė griebtis netradicinių priemonių. Nors dirbame su platų logistikos tinklą turinčiomis didžiausiomis kurjerių tarnybomis Lietuvoje, tačiau suprasdami, kad dėl karantino jų darbo apimtys augo kartais, efektyvesniam siuntų patys išsinuomavome po visą Lietuvą kursavusius autobusiukus“, – teigia „Douglas“ vadovė.