Makaronai – nacionalinis italų patiekalas

Makaronai – tai maisto rūšis, kuri dažniausiai yra pagaminta iš neraugintos kvietinių miltų tešlos, sumaišytos su vandeniu ar kiaušiniais ir suformuotos į lakštus ar kitokias formas. Taip pagaminti makaronai yra verdami vandenyje arba kepami riebaluose. Ryžių arba ankštinių augalų miltai, pavyzdžiui, pupelės arba lęšiai, kartais taip pat yra naudojami makaronų gamybai kaip alternatyva kvietiniams miltams. Iš šių augalų pagaminti makaronai yra skirtingo skonio ir tekstūros bei neturi glitimo. Makaronai – tai pagrindinis italų virtuvės patiekalas.

Makaronų kategorijos

Makaronai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas – džiovintus ir šviežius makaronus. Džiovinti makaronai dažniausiai yra gaminami komerciniu būdu, maisto gamybos fabrikuose. Retkarčiais jie gaminami ir namuose. Švieži makaronai tradiciškai yra gaminami rankomis ar su paprastais buitiniais įrenginiais tiek namuose, tiek nedideliuose vietiniuose fabrikuose.

Makaronų formos ir pavadinimai

Tiek džiovintų, tiek šviežių makaronų yra įvairių formų. Iš viso žinoma 310 įvairių makaronų formų bei 1300 užpatentuotų jų pavadinimų. Italijoje konkrečios makaronų formos ir jų pavadinimai yra siejami su jų geografine kilmės vieta. Pavyzdžiui, gliaudelės formos makaronai turi 28 skirtingus pavadinimus priklausomai nuo to, kokiame regione ar mieste jie yra pagaminami. Tipiškiausios makaronų formos yra šios: ilgos arba trumpos įvairios figūros, vamzdeliai, plokščios formos lakštai, miniatiūrinės formos suteikiančios galimybę makaronus ne virti, bet užplikyti ir įvairios kitos dekoratyvinės formos.

Makaronų patiekalų rūšys

Itališkoje virtuvėje tiek džiovinti, tiek švieži makaronai yra naudojami viename iš trijų patiekalų rūšių. Pirmoji patiekalų rūšis itališkai yra vadinama „asciutta“. Tai yra atskirai vandenyje išvirti makaronai patiekiami kartu su padažu, kuris yra pagardintas įvairiais prieskoniais. Antroji makaronų patiekalų rūšis yra vadinama „brodo“ pavadinimu. Šiai rūšiai priskiriamos įvairios sriubos, kuriose yra naudojami makaronai. Trečioji patiekalų rūšis itališkai yra vadinama „al forno“. Šios rūšies patiekalai yra gaminami iš makaronų ir įvairių kitų ingredientų, kurie kartu su makaronais yra sudedami į indą bei po to kepami orkaitėje.

Dažniausiai makaronų patiekalai yra paprasti, tačiau kiekvienos rūšies patiekalų paruošimas skiriasi tiek ruošimo būdu, tiek ingredientais. Kai kurie makaronų patiekalai patiekiami, kaip lengvi užkandžiai priešpiečiams, pavyzdžiui, makaronų salotos. Kiti makaronų patiekalai gali būti pagaminti iš sotesnių ingredientų ir patiekiami pietums ar vakarienei. Makaronų padažai taip pat gali skirtis skoniu, spalva ir tekstūra.

Makaronų maistinė vertė

Vandenyje išvirti iš kvietinių milų pagaminti makaronai savyje turi 31 proc. angliavandenių (daugiausia krakmolo), 6 proc. baltymų ir labai nedidelį kiekį riebalų. Juose taip pat yra nedidelis kiekis mangano. Makaronuose yra mažai mikroelementų, tačiau makaronai gamybos metu gali būti praturtinti įvairiais maistiniais elementais bei gaminami iš pilno grūdo miltų, tuomet jų maistinė įvairovė būna kur kas didesnė.

Makaronų kilmė

Nors dėl makaronų kilmės yra ginčijamasi, tačiau labiausiai tikėtina, kad anksčiausiai juos pradėjo gaminti ir valgyti Senovės Kinijoje. Ten jie buvo gaminami iš sorų, ryžių, grikių ir kitos rūšies miltų. Tik viduramžiais jie atkeliavo į Italiją bei tapo nacionaliniu patiekalu.