Kaip manote, ar kalbėti apie sporto naudą yra daugiau mada ar būtinybė? Ar mūsų vaikas juda pakankamai? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams nuo 5 iki 17 metų kasdien atlikti 60 minučių vidutinio sunkumo ar intensyvios mankštos. Pagal statistiką iš Lietuvos, nors situacija gerėja, šių rekomendacijų vis dar laikosi tik apie 20 proc. Kai kurie tėvai neįvertina to, kad vaikai daug laiko praleidžia sėdėdami mokykloje.
Mankšta ne tik teigiamai veikia vaikų sveikatą
Mankšta ne tik teigiamai veikia vaikų sveikatą, gali sustiprinti kaulus, raumenis, ištiesinti stuburą, bet ir pagerinti smegenų veiklą, atmintį, koncentraciją, mokymosi gebėjimus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas knygoje „Klauskite daktaro“ rašo, judėjimas, ko gero labiausiai sveikatinamai veikia mūsų smegenis. Jos veikia tik todėl, kad mes judame. Smegenys pasižymi neuroplastiškumu ir jos pačios gali keisti savo struktūrą, funkciją, tada kai kūnas juda. „Visi žino, kad atlikęs fizinius pratimus žmogus jaučiasi geriau, bet daug kam bus naujiena, kad pagerėja ir atmintis, dėmesio koncentracija, kūrybingumas, netgi tampame protingesni. Už atmintį atsakingos yra dvi hipokampo liaukos, išsidėstę po vieną kairiajame ir dešiniajame smegenų pusrutuliuose. Kuo hipokampas didesnės, tuo geresnė yra žmogaus atmintis. Paprastai jis didžiausias būna 30 metais, o paskui palaipsniui mažėja maždaug po 1 procentą per metus.
Klauskite daktaro aprašė eksperimentą, kuris atskleidė, kaip pratimai, greitinantys pulsą, veikia atmintį
100 eksperimento dalyvių buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė sparčiai vaikščiojo 3 kartus per savaitę po 40 minučių kiekvieną kartą, kad padidintų širdies ritmą. Antrasis tempimo pratimą atliko tiek pat laiko, tačiau dalyvio pulsas nepadidėjo. Po metų, išmatavus hipokampo dydį, tempimo pratimus atliekančių žmonių grupė sumažėjo 1,4 proc. Hipokampu vaikštančių žmonių grupė ne tik nesumažėjo, bet padidėjo apie 2 proc. „Tyrimo dalyviai ne tik padidino savo hipokampą, bet ir pagerėjo atmintis, kaip rodo įvairūs testai. Erdvinė atmintis – gebėjimas prisiminti naują aplinką ir padėtį erdvėje – ypač pagerėjo”, – rašoma knygoje. Fizinis aktyvumas skatina smegenų augimą stimuliuojančios medžiagos išsiskyrimą. Kitas tyrimas atskleidžia dar vieną įdomų faktą. Prieš 10 metų Švedijoje visiems 18 metų vyrams, šaukiamiems į karo tarnybą buvo atliekami testai. Buvo testuojama širdies veikla, jėgos ir intelekto koeficientas (IQ). Širdies veiklos testas atskleidė bendrą treniruotumą ir fizinio aktyvumo lygį. Tyrimo metu buvo surinkta 1,2 milijono būsimų karių duomenų ir paaiškėjo: kuo geresnis bendras fizinis treniruotumas, tuo aukštesnis intelekto koeficientas.
Kodėl, remiantis statistika, mūsų vaikai per mažai sportuoja?
Atsakymas gali būti toks: sunku priversti vaiką, nes jam neįdomu. Jei jam nepatinka mokyklinis kūno kultūra, jis gali turėti išankstinį nusistatymą, kad visas sportas yra nuobodus ir varginantis užsiėmimas. Dažnai ateina treniruotis aikido viešuose renginiuose matę vaikai. Neseniai organizavome Japonijos kultūros dieną, parodėme Aikido su medinėmis lazdomis ir kardais demonstraciją. Vaikams tai labai neįprastas ir įspūdingas dalykas. Po to atsitiko tai , bent keli vaikai vedžiojo tėvelius patys treniruotis, ir nereikia priverstinai. Klube suteikiame galimybę nemokamai dalyvauti keliuose kursuose. Jie jaučia ar mėgsta Aikido. Supažindinkite vaiką su skirtingomis sporto šakomis, tegul jis pasirenka, kuo nori būti – kariu, plaukiku ar šokėju, paskatinkime jį pagyrimais. Padėkite degti ugnelei vaiko širdyje, kad augtų jo pasitikėjimas savimi, besidžiaugiant pasiekimais sporte ir moksle.