Šis kūrinys yra pagamintas rankomis be jokių įpatingų įrenginių ir visa tai vienintelio pramonės dizainą studijuojančio studento Robb’io Godshaw’io.

Šis prototipinis prietaisas buvo sukurtas Sony kompanijai bendradarbiaujant su Tokijo universitetu. Mažasis įrenginys viduje turi akselerometrą, mini GPS sistemą ir nedidelę vaizdo kamerą. Šie įrenginiai padės įrenginiui suprast, kada gyvūnas juda, valgo ar miega. O GPS sistema taip pat galės padėti šeimininkams rasti gyvūną, jei jis sugalvotų pabėgti iš namų.

Antkaklis neturėtų sukelti keturkojui jokio diskomforto – įrenginys yra ganėtinai nedidelis ir lengvas. Į Twitter paskyrą jis siunčia vieną iš 11 žinučių šablonų, tačiau jų skaičius ateityje turėtų padidėti.

iPhonekiller yra paprastas įrenginys; jis daro kaip tik tai, ką skelbia savo varde – „žudo“ iPhone telefonus ir tai padaro geriau, nei kiti tokios paskirties produktai, esantys rinkoje. Įrenginį sudaro graži medinė rankena ir sunkus, lazeriu išpjautas plieno gabalas. Kadangi įrenginys neturi judančių dalių, iPhonekiller yra naujausias prietaisas solid-state technologijų skyriuje.

Įrenginį lengva naudoti: įstatote savo iPhone (ar kitą Apple įrenginį) į tam skirtą formą, pakėlę laikote „kūjį“ už rankenos ir tada suduodate didelį smūgį į iPhone, kuris subyra į mažas dalelytes. Tada sau nusišypsote – gerai atlikote darbą.

iPhonekiller atviro kodo dizaino dėka, jūs galite atsisiųsti įrenginio schemą, kurią bet kas gali keisti, kopijuoti ir dauginti.

iPhonekiller

James Mulroy (PC World) straipsnis

Post Scriptum: straipsnis pilnas šeštadieniams būdingo užslėpto humoro.

Reading universiteto kibernetikos specialistas dr. Mark Gasson užkrėtė save, o tiksliau, mikrosistemą implantuotą jo rieše, kompiuteriniu virusu. Taip Gasson norėjo įrodyti, jog net implantuojama bioninė įranga gali būti pažeista kompiuterinių virusų.

Mikroschema, esanti Gasson rieše, yra RFID (radijo dažnių atpažinimo) tipo. Šis nedidelis įrenginys skleidžia signalą, kuris leidžia Gasson patekti į Reading universiteto laboratoriją bei valdyti savo mobilųjį telefoną. Kitaip tariant, ši mikroschema veikia kaip elektroninė prieigos kortelė.

Dr. Mark Gasson ir jo kolegos sukurė virusą šiai mikroschemai. Virusas buvo „įskiepytas“ į įrenginį ir tada Gasson nuėjo į laboratoriją. Laboratorijos kompiuteriams nuskaičius kodą, virusas pateko į duomenų bazę ir pradėjo daugintis. Šis virusas dabar gali atsidurti ir kitų Gasson kolegų elektroninėse kortelėse, jei jie bandys patekti į laboratoriją.

Šis eksperimentas įrodo, jog yra įmanoma virusus platinti per implantuotus įrenginius. Taigi nuo šiol kas nors gali sukurti panašų virusą, kad patektų į saugomas zonas (tokias kaip Reading universiteto laboratoriją).

Holiday Inn pradėjo naujų raktų bandymo laikotarpį, o tie raktai – tai sumanieji telefonai. Kol kas šis naujas kambarių rakinimo būdas bus išbandomas dviejuose viešbučiuose, bet jei bandymai pasitvirtins, naujoji sistema bus įtvirtinta ir kituose Holiday Inn tinklo viešbučiuose.

Jau nuo kito mėnesio dviejuose frančizės viešbučiuose (vienas yra Čikagoje, kitas – Hiustone) apsistojantys žmonės galės išbandyti naująją įėjimo sistemą. Vietoj elektroninių kortelių, kurias yra labai lengva pamesti, klientai galės pasinaudoti savo iPhone, Android arba Blackberry telefonais – tereikės atsisiųsti nedidelę programą. Ji leis svečiams įeiti į savo kambarius papraščiausiai laikant telefoną prieš jutiklį, įmontuotą duryse.

Naujosios sistemos bandymo laikotarpis turėtų trukti nuo dviejų iki trijų mėnesių.

Sony sukūrė spalvotą OLED ekraną, kuris yra ir lankstus, ir pakankamai tvirtas. Ekrano storis yra vos 0.008 milimetro, tai yra daugiau nei 10 kartų mažiau už žmogaus plauko storį. Apvyniojus pieštuką ar kitą ploną daiktą šiuo nauju prietaisu, vaizdas nenutrūks ir bus toliau rodomas. Ekranas dar nėra tobulas – jame matosi neveiksnūs pikseliai. Tačiau kaip ir daugumoje prototipinių vaizduoklių modelių, tai greičiausiai yra tik blogų tranzistorių ar jungčių rezultatas, kurį technologai ištaisys.

Lankstusis ekranas turi 4,1 colio įstrižainę bei 432×240 pikselių rezoliuciją – beveik tokią pačią, kokią turi dauguma šiuo metu rinkoje esančių telefonų. Didžiausias šios naujovės šviesumas yra daugiau nei 100cd kvadratiniame metre.

Sony kompanija praeityje yra bandžiusi sukurti lankstų ekraną, tačiau iki šiol ji niekada nebuvo pasiekusi tokio įspūdingo rezultato. Kol kas gamintojai dar neišleidžia šio išradimo į prekybą, todėl nėra žinoma ir jo kaina.

Taip galima pamatyti ir Nokia reklaminį klipuką, kuriame matomas lankstusis “888″ modelis.

Remiantis DisplaySearch duomenimis, praeitais metais buvo parduota 606 milijonų liečiamųjų ekranų. 50 procentų naudojo resistive technologiją, o 31 procentas naudojo capacitive. Pastaroji technologija šiais metais gali pralenkti resistive.

„Liečiamųjų ekranų skvarba greitai auga mobiliųjų telefonų, PMP/MP3, nešiojamų navigacijos ir kitų įrenginių rinkose. Per kelius ateinančius metus, liečiamieji ekranai augs ir bus naudojami tokiuose įrenginiuose kaip staliniuose kompiuteriuose, netbukuose ir kt.“ – pareiškė Jennifer Colegrove, DisplaySearch Vaizduoklių Technologijų skyriaus direkotorė.

Robotas iRobiQ turi integruotą 1.3 megapikselių kamerą, 40GB kietąjį diską, leidžiantį įsikelti nuotraukas ir siųsti jas per internetą arba atkurti vaizdo žinutes. Jis taip pat gali priminti savo šeimininkams svarbias datas ir įvykius ir tai atlieka integruotos tvarkaraščio funkcijos dėka. Robotas reaguoja į daugiau nei 200 anglų ir korėjiečių žodžių ir komandų, taip pat ir į fizinį kontaktą per 6 lietimui jautrius jutiklius, integruotus jo kūne. Jis taip pat suteikia galimybę sužinoti dienos naujienas ir orų prognozes. Robotas veikia 3 valandas, jo krovimas trunka tiek pat laiko.

Į iRobiQ integruota nemažai pramoginių programų: 70 istorijų (korėjiečių liaudies pasakos ir pasaulio klasikos kūriniai), 30 angliškų dainų ir kalbos mokymosi pratimų, įvairių žaidimų, karaoke funkcija, Yujin Robot’s iClebodulkių siurblio programa ir kt. Platesnę informaciją apie šį įdomų robotą galima rasti užsukus į specialiai jam sukurtą svetainę.

Akademinės ir industrinės laboratorijos yra sukūrusios įvairių prototipinių gestų sąsajų – nuo kambario dydžio sistemų su daugybe įmontuotų kamerų iki mažyčių detektorių, įmontuotų į nešiojamųjų kompiuterių ekranus. Bet MIT (Masačusetso Technologijų Institutas) tyrėjai sukūrė sistemą, kuri gestais valdomas sąsajas padarytų praktiškesnes. Be standartinės internetinės kameros sistema naudotų tik vieną papildomą įrankį: daugiaspalvinę pirštinę iš laikros. Tokios pirštinės gamyba kainuotų tik vieną dolerį.

Kadangi ši technologija suprastų jūsų ranką kaip virtualų daiktą, šią gestų sistemą būtų galima efektyviai panaudoti kompiuteriniuose žaidimuose. Žaidėjai, keliaujantys po virtualius pasaulius galėtų pakelti ir panaudoti įvairius daiktus, naudodamiesi tik savo rankų gestų pagalba. Tačiau taip pat yra tikimasi, jog sistema galės pasinaudoti ir dizaineriai, kurie dirba su 3D modeliais.