Tai neįtikėtina, per paskutiniuosius 15 metų jai neteko savimi pasirūpinti. “Ji buvo labai laiminga po pasisekusio bandymo, moteris buvo pakilios nuotaikos bei šypsojosi” praneša John Donoghue. 2008 metais toks išradimas buvo išbandytas su bezdžionėmis. Pasiteisinus imta mąstyti, kaip tai panaudoti geriems tikslams.

Visų pirma tai ne šiaip robotas, kuris nuskaito mintis. Tai kur kas sudėtingiau. Žmogui padaroma operacija, įdedama mikroschema, kuri perduoda mąstymo signalus robotui, o šis atlieka norimus veiksmus. Tai tik pradžia tokio išradimo. Mokslininkai jau planuoja sukurti kėdę su ratukais, kuri bus valdoma smegenų pagalba panašiu principu.

Mažo dydžio (1-2 cm skersmens) lazeriniai projektoriai galės būti įmontuojami į daugelį elektroninių prietaisų: skaitmenines kameras, žaidimų konsoles ir mobiliuosius telefonus.  Projektorius galės rodyti A3 formato dydžio vaizdą ant pasirinkto paviršiaus. Dabartinis iššūkis yra sukurti mažą, galingą ir ryškiai šviečiantį trijų spalvų (RGB) šviesos šaltinį, kurio kaina nebūtų milžiniška.

Projektas pradėtas jau rudenį ir komanda jau yra pasiruošusi kurti įvairiausius prototipus, kilusius kūrėjų galvose. Jie siekia, kad jau kitą vasarą lazerinės šviesos šaltiniai būtų gaminami masiškai greitai ir ekonomiškai. EpiCrystals Inc iki 2015 metų mėgins tapti mikkroprojektorių lydere pasaulinėje rinkoje. „Jau greitai pasaulyje bus parduodama du milijardai mobiliųjų telefonų per metus ir, jei bent pora procentų sudarytų telefonai su projektoriais, tai sudarytų milijonus, galbūt net ir šimtus milijonų“, teigė Verslo plėtros EpiCrystals Oy viceprezidentas Tomi Jouthi.

Nors širdies stimuliatoriams veikti reikia labai mažai energijos (maždaug milijoninės vato dalies), jų baterijas reikia periodiškai keisti, o tai reiškia,  kad reikia ne vieną kartą pacientams atlikti operacijas. Mokslininkai ieškojo įvairių būdų, kaip prailginti baterijos veikimo laiką – bandė išgauti energiją iš kraujyje esančio cukraus, taip pat iš rankų ir kojų judesių, bet šie metodai arba trikdė medžiagų apykaitą, arba reikalavo dar drastiškesnių operacijų, pvz.: nutiesti laidus nuo galūnių iki krūtinės srities.

Aeronautikos inžinierių iš Mičigano Universiteto Ann Arbor‘e atrasta technologija paprasta – vibracijos krūtinės ląstoje deformuoja pjezoelektrinio elemento  sluoksnį ir verčia šitokį mechaninį judesį į elektros srovę. Testai parodė, kad prietaisas puikiai veikia, kai širdies dūžiai yra nuo 7 iki 700 kartų per minutę (žmogaus širdis vidutiniškai plaka 70). Toks prototipas gali tiekti iki 8 kartų daugiau energijos nei reikia širdies stimuliatoriaus veikimui. Autoriai teigia, kad šis išradimas, nepriklausomai nuo to, kokiu dažniu širdis plaka, visada generuoja daugiau energijos nei reikalinga sklandžiam stimuliatoriaus veikimui, tad žmogus nesijaudindamas gali tokį prietaisą nešioti, nesijaudindamas, jog jam pritrūks energijos.

Deja, mokslininkų komanda dar nesukūrė biologiškai suderinamo prototipo, kurį būtų galima implantuoti žmogui.

Žmogaus širdies dūžiai niekada nesikartoja, t.y. kiekvieno asmens širdies dūžiai yra unikalūs. Tuo pasinaudojo kinų mokslininkai ir sukūrė matematinį būdą atpažinti asmens širdies dūžius, tada panaudoti juos kaip slaptažodį. „Kadangi žmonių elektrokardiogramos skiriasi, jos gali būti naudojamos biometrinio atpažinimo įrankiui“, teigė Taivano Chung Hsing Universiteto Taičunge mokslininkai.

Mokslininkų vadovas Chun-Liang Lin panaudojo abiejų žmogaus delnų elektrokardiogramas, kad nustatytų matematines širdžių dūžių savybes. Šitokiu būdu gautas skaičius gali būti panaudotas slaptažodžiui, kuris yra itin saugus. Lin sistema nuskaito abiejų žmogaus delnų elektrokardiogramas iš karto ir yra išsaugoma kaip raktas vėlesniam iššifravimui. Prieš tai buvusi „biometrinė“ saugumo sistema, naudojanti pirštų antspaudus galėjo būti retkarčiais apeinama, naudojant antspaudų nuotraukas.

New Scientist praneša, jog Lin trokšta, kad jo saugumo sistema būtų sumontuota išoriniuose kietuosiuose diskuose ir kituose įrenginiuose, kuriuos būtų galima užrakinti ir atrakinti tiesiog juos palietus.

Tarptautinės mokslininkų komandos vadovė Michelle Simmons sakė, jog šis procesas yra labiau naujų technologijų kūrimas, o ne senųjų tobulinimas. „Tai nuostabus materijos valdymo atominiame lygmenyje pavyzdys, nes mes turime realų prietaisą. Prieš penkiasdešimt metų, kai buvo išrastas pirmasis tranzistorius, niekas negalėjo nuspėti, kokį vaidmenį mūsų šiandieniniuose gyvenimuose vaidins kompiuteriai.“

Vieno fosforo atomo skersmuo yra tik 0,1 nanometro, o tai reiškia, jog procesorių matmenys, naudojant naująją technologiją, ženkliai sumažėtų. Tačiau gali prireikti ne vienerių metų, kol vienatomiai procesoriai bus iš tiesų pagaminti. Kad ir kaip būtų, vienatomis tranzistorius turi vieną trūkumą – jis privalo būti laikomas labai šaltai, t.y. bent jau tokiame šaltyje, kaip skystas azotas arba -196 laipsniai Celcijaus.

„Kai atomas yra šaltyje, jis laikosi savo kanalėlyje ir gali veikti kaip tranzistorius. Tačiau prie aukštesnės temperatūros dalelė pradeda labiau judėti ir išlekia iš savo kanalėlio. Jei kas nors atrastų techniką kaip išlaikyti elektroną savo vietoje, tai toks tranzistorius galėtų veikti kambario temperatūroje. Tai pagrindinė problema, kurią labai svarbu išspręst, norint taikyti šią technologiją“, sakė mokslininkų komandos narys Gerhard Klimeck.

Izoliuojant 75 skirtingas bakterijų rūšis ir naudojant mikrobinį kuro elementą, mokslininkai iš Niukastlo Universiteto, nustatinėjo kiekvienos iš jų sugeneruojamą galią. Išrinkus geriausias rūšis, jos buvo paimtos ir sumaišytos. Šitaip jos galėjo padvigubinti elektros išeigą dvigubai – nuo 105 vatų kubiniam metrui iki 200. Nors tai ir sąlyginai maža galia, tačiau to pakaktų, jog degtų elektros lemputė ir galėtų aprūpinti tas pasaulio šalis, kurioms labiausiai trūksta elektros ar yra visai be jos.

Niukastlo Universiteto Jūrų Biotechnologijos profesorius Grant Burgess teigė, jog šis atradimas parodė „potencialią technikos galią“. „Mes sąmoningai manipuliavome mikrobais ir juos maišėme, kad jų išgaunama galia būtų dar didesnė“,  aiškino profesorius.

Bakterijas naudoti elektrai generuoti nėra nauja idėja –  šitokiu būdu buvo valomas nuotekų vanduo. Mikrobiniam kuro elementui veikti, reikalingos bakterijos, kurios organinius junginius tiesiogiai verčia į elektrą. Šis procesas vadinamas biokatalizine oksidacija. Tai labai panašu į paprastos baterijos veikimą. Kartu su Bacillus Stratosphericus buvo sumaišytos Bacillus Altitudinis bakterijos. Pastarosios randamos viršutiniame atmosferos sluoksnyje ir priklauso Bacteroidetes klasei.

Niukastlio Universitetas pripažintas pirmaujančiu pasaulyje kuro elementų technologijų srityje. „Šis atradimas turi pakelti Mikrobinius kuro elementus į naują lygį“,  teigė Profesorius Keith Scott, kuris su komanda vaidino pagrindinį vaidmenį sukuriant naujus ličio-oro baterijas prieš dvejus metus.

IQ testas paremtas dviejų tipų uždaviniais: progresuojančiomis matricomis – jos parodo ar tiriamasis sugeba pamatyti ryšį tarp pateiktų paveiksliukų, ir skaičių sekomis – šis testas parodo gebėjimą pastebėti ryšius tarp skaičių.

Dažniausiai matematinės kompiuterinės programos surenka mažiau nei 100 IQ taškų, jei teste yra skaičių sekos.  Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl mokslininkas Claes Stannegard iš Filosofijos, Kalbotyros ir Mokslo Teorijos Fakulteto siekė sukurti „protingesnę“ mašiną.

„Mes siekėme sukurti kompiuterio programą, kuri galėtų pastebėti teste tokius pat ryšius kaip ir žmogus“, – sakė mokslininkas.

Prie šio projekto pradėjo dirbti Claes Strannegard, Fredrik Engtrom, Rahim Nizamani ir trys studentai, kurie rašė savo baigiamuosius darbus. Jie visi tikėjo, kad skaičių sekos suvokimas yra tik dalinai matematinis dalykas – taip pat svarbu ir psichologija. Strannegard klausia:

„1,2, …, kas seka po to?“ Daugelis žmonių atsakytų, jog 3, bet seka gali būti ir 1, 2, 1 arba dvigubėjanti seka 1, 2, 4. Nė viena iš jų nėra viena už kitą teisingesnė. Tiesiog žmonės geriausiai yra išmokę 1, 2, 3 seką“.

Todėl grupė panaudojo žmogaus psichikos modelį savo kompiuterinėje programoje. Šitaip integruotas matematinis modelis sprendė problemas jau kaip žmogus. Patobulinta programa dabar gali išspręsti skaičių sekų IQ testo dalį, surinkdama mažiausiai 150 taškų.

„Mūsų programos sugeba pasiekti tokių aukštų rezultatų todėl, kad mes sujungėme matematiką ir psichologiją. Mūsų metodas gali būti panaudotas bet kur, kur reikia pastebėti ryšius su psichologijos komponentu, pvz.: finansiniai duomenys“.

„Bet nėra tikslu mūsų kūriniu naudotis ieškant ryšių mokslinio tipo duomenyse, pvz.: orų prognozėje, nes čia reikia žmogiškosios psichikos“ prideda Strannegard.

„Revoliucinė“ Barclays Pingit programėlė leis žmonėms siųsti ir gauti pinigus tiesiog naudojant telefono numerį, nežinant jokių banko duomenų. Kol kas ši programa prieinama tik vartotojams iš Didžiosios Britanijos.

Barclays Pingit galima parsisiųsti ir naudoti nemokamai. Programėlė vartotojo telefono numerį priskiria prie šios programos, taigi vartotojams, kurie nori persiųsti pinigus, užtenka žinoti telefono numerį asmens, kuriam norima padaryti pavedimą.

Dabar tik registruoti Barclays vartotojai gali naudotis šia programėle, tačiau jau Kovo pradžioje programėlės UK-wide versijoje žadama laisva prieiga prie programos asmenims, kurie sulaukė 18 metų amžiaus, nepriklausomai nuo to kokiam bankui priklausoma.

Vartotojui norint siųsti pinigus, reikia parsisiųsti programėlę, kuri tinka iOS, Android ir Blackberry arba galima užsiregistruoti internetu ir atlikti visus veiksmus internete, nepriklausomai nuo to, kokį telefoną jis naudoja.

Siunčiamos sumos turi svyruoti nuo 1 ik 300 svarų sterlingų ir per dieną galima siųsti ne daugiau 5000 svarų sterlingų.

Barcklays tvrtina, jog toks pinigų siuntimas yra toks pat saugus, kaip ir bet kokios bankinės perlaidos, o pati programėlė yra apsaugota 5 skaitmenų kodu, kurį nustato pats vartotojas.

Šis kūrinys yra pagamintas rankomis be jokių įpatingų įrenginių ir visa tai vienintelio pramonės dizainą studijuojančio studento Robb’io Godshaw’io.

Šis prototipinis prietaisas buvo sukurtas Sony kompanijai bendradarbiaujant su Tokijo universitetu. Mažasis įrenginys viduje turi akselerometrą, mini GPS sistemą ir nedidelę vaizdo kamerą. Šie įrenginiai padės įrenginiui suprast, kada gyvūnas juda, valgo ar miega. O GPS sistema taip pat galės padėti šeimininkams rasti gyvūną, jei jis sugalvotų pabėgti iš namų.

Antkaklis neturėtų sukelti keturkojui jokio diskomforto – įrenginys yra ganėtinai nedidelis ir lengvas. Į Twitter paskyrą jis siunčia vieną iš 11 žinučių šablonų, tačiau jų skaičius ateityje turėtų padidėti.