Atvirose erdvėse (laukuose, pakrantėse, tiesiuose užmiesčio keliuose) sekimo kadras turi vieną didelę bėdą: greitis vizualiai „dingsta“, nes aplink nėra artimų orientyrų. Todėl pasirinkimas tarp drono ir kameros ant automobilio nėra vien „kas gražiau“. Tai klausimas, kaip sukursi judesio pojūtį, kiek kontroliuosi kadrą ir kiek tai bus saugu bei įgyvendinama.
Trumpa ir aiški išvada: dronas geriau, kai nori erdvės mastelio ir sklandaus judėjimo; kamera ant automobilio geriau, kai nori tikro greičio pojūčio, detalių ir stabilaus ryšio su objektu. Geriausias rezultatas dažniausiai gaunamas derinant abu.
Ką reiškia „geriau“: 3 kriterijai, pagal kuriuos verta spręsti
Prieš lyginant techniką, verta susitarti dėl kriterijų. Sekimo kadras atvirose erdvėse paprastai turi tarnauti vienam iš trijų tikslų:
- Mastelis ir kryptis (kur esame, kiek erdvės, kur juda veikėjas);
- Greitis ir įtampa (kūniškas judesio pojūtis, pavojus, dinamika);
- Kontrolė ir pakartojamumas (kiek lengva nufilmuoti tiksliai, kelis kartus, be nervų).
Pagal šiuos kriterijus ir pažiūrėkim.
Dronas: stiprus masteliui, silpnesnis „tikro greičio“ pojūčiui
Dronas atvirose erdvėse yra beveik tobulas įrankis, kai reikia parodyti erdvę ir kelionę. Jis leidžia „nupiešti“ maršrutą iš oro, padaryti kadrą, kuris atrodo brangiai, ir sukurti įspūdį, kad veiksmas vyksta dideliame pasaulyje, o ne kieme.
Drono pliusai:
- Puikiai parodo mastelį, kryptį, aplinką (ypač peizažą).
- Lengvai daro sklandžius judesius: sekimą iš viršaus, iš šono, įstrižai.
- Tinka ilgesniems kadrams, kai nori „kelionės“ pojūčio.
- Puikiai veikia kaip „įvadinis“ arba „perėjimo“ kadras tarp scenų.
Drono minusai:
- Atviroje erdvėje greitis dažnai atrodo mažesnis nei yra. Iš aukštai viskas juda lėčiau.
- Ribotas skrydžio laikas, priklausomybė nuo vėjo ir oro sąlygų.
- Triukšmas: sunku turėti švarų gyvą garsą (variklis, dialogas).
- Teisiniai ir saugos apribojimai (gyvenvietės, žmonės, keliai, oro erdvė).
Prieš ir po drono pasirinkimo verta prisiminti: dronas kuria „gražų“ judėjimą, bet jei tau reikia agresyvaus greičio pojūčio, vien drono dažnai neužteks.
Kamera ant automobilio: stipri greičiui ir detalėms, mažiau „didžiojo vaizdo“
Kamera ant automobilio (arba filmavimas iš automobilio) yra klasika, kai reikia greičio pojūčio ir artumo. Net atviroje erdvėje ji gali sukurti dinamiką, jei protingai pasirenkamas kameros aukštis, kampas ir atstumas iki žemės.
Kameros ant automobilio pliusai:
- Greitis atrodo tikresnis, ypač filmuojant žemiau ir arčiau paviršiaus.
- Lengva gauti detales: ratai, kelias, dulkės, pakaba, vibracija.
- Patogiau įrašyti variklio ir padangų garsą (kuris labai sustiprina greičio pojūtį).
- Lengviau pakartoti kadrą kelis kartus, jei turite saugią trasą ir aiškią choreografiją.
Kameros ant automobilio minusai:
- Reikia tvirto tvirtinimo ir saugios įrangos (kitaip rizikuoji ir žmonėmis, ir technika).
- Atvirose erdvėse be orientyrų greitis vis tiek gali „ištirpti“, jei kadras per platus.
- Mažiau lengva parodyti mastelį ir maršrutą vienu kadru.
- Reikia geros koordinacijos: vairuotojas, operatorius, maršrutas, sustojimai.
Svarbiausia mintis: kamera ant automobilio dažniau sukuria veiksmo filmo pojūtį, o dronas – „istorijos erdvę“.
Ką rinktis atvirose erdvėse: praktinės situacijos
Kad būtų aiškiau, pateikiu sprendimą pagal tikslą. Prieš ir po sąrašo – čia yra tai, kas realiai veikia filmavimo aikštelėje, o ne teorijoje.
- Jei nori parodyti kelionę per peizažą (nuotaika, mastelis) – rinkis droną.
- Jei nori sukurti greitį ir įtampą (persekiojimas, bėgimas, „lekia“) – rinkis kamerą ant automobilio.
- Jei nori kadro, kuris atrodo „brangiai“, bet tau svarbu, kad greitis jaustųsi – derink: dronas įveda ir apibendrina, automobilis duoda „smūgį“ per detales.
Kaip atvirose erdvėse „neprarasti greičio“ su abiem sprendimais
Čia yra vieta, kur daug kas susimauna. Atvira erdvė „suvalgo“ greitį, todėl reikia sąmoningai kurti iliuziją.
Jei filmuoji dronu
- Skraidyk žemiau (saugiai), kad žemės tekstūra judėtų greičiau.
- Sek objektą iš šono ar įstrižai, o ne vien iš viršaus – judesys atrodo agresyvesnis.
- Naudok ilgesnį židinio nuotolį (jei drono kamera leidžia) arba mažiau plataus kampo, kad perspektyva „susispaustų“ ir objektas atrodytų arčiau fono.
- Įterpk kadrų su orientyrais (medžiai, stulpai, atitvarai), jei tik įmanoma.
Jei filmuoji nuo automobilio
- Leisk kamerą žemiau: kuo arčiau kelio, tuo greitis stipresnis.
- Neperplėsk kadro: per platus kadras atviroje erdvėje atrodo lėtas.
- Filmuok per detales (ratai, dulkės, kelkraštis), o plataus kadro duok trumpai, kad žiūrovas suprastų geografiją.
- Būtinai pasirūpink garsu: variklis ir padangos yra pusė greičio pojūčio.
Po šių patarimų viena griežta tiesa: greitis kine dažniau girdimas ir montuojamas, nei „tiesiog nufilmuojamas“.
Saugumas: čia nėra vietos „pažiūrėsim kaip gausis“
Negaliu apsimesti, kad šita tema yra tik apie estetiką. Kamera ant automobilio ir dronas reikalauja disciplinos.
- Dronas neturi skristi arti žmonių ir neprognozuojamų objektų.
- Kamera ant automobilio turi būti tvirtinama profesionaliai, o greičio „žaidimai“ viešuose keliuose be leidimų yra labai bloga idėja.
- Geriau mažesnis realus greitis ir protinga iliuzija nei pavojingas filmavimas.
Prieš pabaigą verta pasakyti: profesionalumas čia matuojamas ne drąsa, o tuo, kiek mažai rizikuoji.
Pabaigai: kas „geriau“?
Jeigu reikia vienos rekomendacijos: atvirose erdvėse dronas duoda mastelį, o kamera ant automobilio duoda greitį. Jei turi rinktis tik vieną, rinkis pagal scenos tikslą: pasakojimui ir peizažui – dronas, įtampai ir dinaminiam veiksmui – automobilis.
O jei nori, kad kadras atrodytų „kiniškai“ ir greitis būtų tikrai jaučiamas, daryk taip, kaip daro dauguma gerų veiksmo scenų kūrėjų: vienu kadru parodai erdvę (dronas), o kitais – įkerti greitį per detales, žemą perspektyvą ir ritmingą montažą (kamera ant automobilio).