Iš šalies gali pasirodyti, kad sustojęs poilsiui vairuotojas tiesiog „pavalgė ir pamiegojo“. Realybėje poilsio pauzė tolimuose reisuose yra mažas organizacinis projektas: reikia pasirūpinti saugumu, maistu, higiena, dokumentais, ryšiu, kartais – ir technika. Ir visa tai padaryti taip, kad poilsis būtų tikras, o ne dar viena įtampos valanda.
Tarp kitko, jei tau įdomu, kaip atrodo darbas kelyje realybėje, dažnas pradeda visai paprastai: pasižiūri, kokių sąlygų ieško ir ką siūlo rinka, o tada jau sprendžia, ar tai jam. Jeigu ir tu svarstai šitą kryptį, užmesk akį į Gotalent.eu – vien peržvelgus pasiūlymus ir reikalavimus tampa aiškiau, ko tikėtis iš grafiko, poilsio ir kasdienybės.
O dabar – apie pačią kasdienybę: ką vairuotojai daro, kai sustoja poilsiui, ir kodėl tas laikas dažnai būna svarbiausia visos savaitės dalis.
Pirmas tikslas – saugumas: kur sustoti ir kaip išvengti problemų
Poilsio kokybė prasideda nuo vietos pasirinkimo. Jei aikštelė kelia įtampą, poilsis bus paviršutiniškas: žmogus miegos „viena ausimi“, dažniau tikrins, kas vyksta aplink, ir atsibus pavargęs. Todėl patyrę vairuotojai renkasi vietas, kur saugiau ir aiškiau: apšviestas aikšteles, degalines, vietas su stebėjimu, kur daugiau žmonių ir mažiau „neaiškios veiklos“.
Svarbu ir praktika: užsirakinti duris, nepalikti vertingų daiktų matomoje vietoje, turėti tvarkingą rutiną, kad nereikėtų blaškytis.
Maistas: nuo „bet ko“ iki paprastos sistemos
Vienas didžiausių mitų – kad vairuotojai nuolat valgo tik degalinėse. Taip, būna dienų, kai nėra pasirinkimo. Bet tie, kurie dirba ilgiau, beveik visada susikuria sistemą: mažiau atsitiktinumo, daugiau kontrolės.
Dažniausiai tai atrodo paprastai: dalis maisto būna pasiimta, dalis – nusiperkama pakeliui, o karštas maistas planuojamas tada, kai yra tam tinkamos sąlygos (laiko langai, patogi vieta, mažiau streso).
Kas padeda maitintis normaliau kelyje:
- paprasti, kartojami produktai, kurie nesugenda greitai;
- vanduo po ranka (dehidratacija didina nuovargį);
- lengvi užkandžiai, kad nekristų energija;
- „neperkrauti“ vakarienės prieš miegą, kad poilsis būtų kokybiškesnis.
Po šio sąrašo verta pasakyti tiesiai: maistas kelyje yra ne komforto detalė, o saugumo dalis. Bloga savijauta už vairo – reali rizika.
Higiena: realybė be pagražinimų
Higiena yra kita tema, apie kurią mažai kas kalba garsiai, bet ji yra kasdienė. Kartais yra dušai ir patogios sąlygos, kartais – tik minimalios galimybės. Todėl vairuotojai dažnai turi „atsarginį planą“: drėgnos servetėlės, rankšluostis, atsarginiai marškinėliai, higienos priemonės.
Kai kuriems tai skamba kaip smulkmenos, bet ilgose distancijose jos lemia savijautą ir nuotaiką. O nuotaika ir savijauta galiausiai persiduoda į sprendimų kokybę.
Miegas: kaip iš tikrųjų „atsigauti“ kabinoje
Kabinos miegas turi savo taisykles. Pirmiausia – rutina. Kūnas geriau ilsisi, kai jis supranta „dabar miegas“. Todėl patyrę vairuotojai stengiasi kartoti tuos pačius veiksmus: susitvarkyti, pavalgyti, nusiraminti, išvėdinti, atsigulti. Antra – triukšmas ir šviesa. Ausų kamštukai, miego kaukė ar bent jau paprasti sprendimai kartais daro didesnį skirtumą nei žmonės įsivaizduoja.
Prieš sąrašą – svarbus principas: miegas yra prioritetas, o ne „kai liks laiko“.
Kas padeda geriau išsimiegoti:
- pasirinkti ramesnę vietą, jei yra pasirinkimas;
- susikurti pastovią rutiną prieš miegą;
- riboti kofeiną vakare;
- išvėdinti kabiną ir susitvarkyti erdvę;
- nesusiplanuoti „dar truputį“ poilsio sąskaita.
Po šio sąrašo: vairuotojai, kurie nuolat „pasiima iš miego“, dažniausiai anksčiau ar vėliau už tai sumoka sveikata arba klaidomis.
Dokumentai ir smulki tvarka: ką dar tenka daryti per poilsį
Poilsio sustojimas dažnai naudojamas ir tvarkai. Kartais reikia sutvarkyti važtaraščius, pasiruošti kitam pakrovimui, pasitikrinti maršruto pasikeitimus, atsakyti į žinutes, susiderinti laikus. Jei viską atidėsi, kitą dieną prasidės chaosas.
Patyrę vairuotojai čia daro paprastai: skiria 10–15 minučių tvarkai, o tada poilsį palieka poilsiui. Nes jei „visą vakarą dirbi“, tai neskaitoma poilsiu.
Bendravimas ir „normalus gyvenimas“: šeima, draugai, galva
Tolimi reisai veikia ne tik kūną, bet ir galvą. Todėl dalis poilsio yra žmogiška: paskambinti namo, pasikalbėti su artimaisiais, pažiūrėti filmą, paskaityti, paklausyti muzikos. Tai nėra tinginystė. Tai psichologinė higiena.
Kai žmogus ilgai būna vienas, be rutinos ir be ryšio, stresas auga. O stresas, kaip ir nuovargis, už vairo yra pavojingas.
Pabaigai
Sustojimas poilsiui tolimuose reisuose yra daug daugiau nei „pauzė“. Tai vieta, kur vairuotojas susitvarko gyvenimą: saugumą, maistą, higieną, miegą, tvarką ir galvą. Tie, kurie sugeba poilsį paversti tikru poilsiu, dirba stabiliau, rečiau perdega ir mažiau klysta.
Ir jei tau tai skamba kaip gyvenimo būdas, o ne tik darbas, verta iš anksto suprasti realybę – pasižiūrėti sąlygas, grafikus ir lūkesčius, kad sprendimas būtų sąmoningas, o ne spontaniškas.