Per pastarąjį dešimtmetį ar du pasikeitė ne tik naujų daugiabučių architektūra, bet ir tai, ko tikimasi iš gyvenamosios aplinkos. Aukšta energinė klasė, požeminis automobilių stovėjimas ar apgalvotos bendrosios erdvės anksčiau dažniau buvo pristatomi kaip papildomi privalumai. Šiandien vieni šių sprendimų jau tapo privalomais reikalavimais, o kiti vis dažniau įtraukiami į pirkėjų lūkesčius. Naujas būstas vertinamas ne vien pagal paties buto savybes, bet ir pagal tai, kaip patogu bus gyventi visame kvartale.
Energinis efektyvumas – nuo privalumo iki reikalavimo
Dar prieš keliolika metų aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė galėjo būti vienas iš argumentų, išskiriančių naują projektą iš kitų. Tačiau Lietuvoje palaipsniui griežtėjo statybų standartai, o A++ energinė klasė tapo privaloma daugeliui naujai statomų pastatų. Tai vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip anksčiau papildomą vertę kūręs sprendimas ilgainiui tapo šiuolaikinės statybos pagrindu.
Keitėsi ir požiūris į inžinerines sistemas. Šiandien daugiau dėmesio skiriama šildymo reguliavimui, vėdinimui su šilumogrąža, energijos naudojimo efektyvumui ir patogiam įrangos valdymui. Vis dėlto techninė komplektacija skirtinguose projektuose nėra vienoda. Todėl vertinant būstą svarbu išsiaiškinti ne tik jo energinę klasę, bet ir tai, kokios sistemos įrengiamos bei kaip jos veiks kasdien.
Nuo daugiabučių kiemo iki viso gyvenamojo kvartalo
Vienas ryškesnių pokyčių – platesnis požiūris į teritoriją tarp pastatų. Anksčiau vaikų žaidimų aikštelė, nedidelis želdynas ar papildoma poilsio zona dažniau galėjo būti pristatomi kaip išskirtiniai projekto privalumai. Šiandien didesniuose gyvenamuosiuose kvartaluose vis daugiau dėmesio skiriama pėsčiųjų takams, mažiems parkeliams, aktyvaus laisvalaikio ir ramesnio poilsio vietoms bei bendruomenės susibūrimų erdvėms.
Keičiasi ir automobilių stovėjimo sprendimai. Požeminės aikštelės nėra naujovė, tačiau didesnių projektų koncepcijose jos vis dažniau pasirenkamos siekiant daugiau antžeminės teritorijos palikti žmonėms. Kartu aktualėja dviračių saugyklos, elektromobilių įkrovimo galimybės ir patogūs pėsčiųjų maršrutai. Šie sprendimai dar nėra vienodai įgyvendinami visuose projektuose, tačiau jų reikšmė vertinant gyvenamąją aplinką auga.
Vienas tokio požiūrio pavyzdžių – Vilniuje, tarp Bukčių miško ir Neries, kuriamas kvartalas „Bukčiai“. Jame 92 proc. automobilių stovėjimo vietų numatyta po žeme, o daugiau nei pusė teritorijos skiriama žaliosioms ir rekreacinėms erdvėms. Toks planavimas leidžia daugiau vietos tarp pastatų palikti žmonėms. Kvartalo koncepcija pristatoma projekto svetainėje – plačiau apie tai.
Tačiau šiuolaikinio kvartalo planavimas neapsiriboja vien kiemais ir judėjimo infrastruktūra. Naujuose didesniuose projektuose gali būti numatomos komercinės patalpos, kuriose ateityje įsikurtų kavinės, parduotuvės, grožio paslaugų verslai ar nedideli biurai. Taip pat vertinamas darželių, gydymo įstaigų ir kitų paslaugų pasiekiamumas aplinkinėje miesto dalyje. Svarbu atskirti jau veikiančias paslaugas nuo tų, kurioms kol kas tik numatytos patalpos.
„Bukčiuose“ taip pat suplanuotos komercinės patalpos, kurios galėtų papildyti vietos paslaugų pasiūlą. Jų atsiradimas rodo siekį kurti ne tik gyvenamuosius pastatus, bet ir aplinką, kurioje dalį įprastų reikalų būtų galima sutvarkyti arčiau namų.
Funkcionalumas – ne vien kambarių skaičius
Keičiantis gyvenimo įpročiams, daugiau tikimasi ir iš paties buto išplanavimo. Atskirai darbo vietai, pomėgiams ar papildomam daiktų laikymui nebūtinai reikia didesnio būsto, jei turima erdvė panaudojama racionaliai. Todėl vis dažniau vertinamos kambarių proporcijos, natūrali šviesa, privatumas ir galimybė pritaikyti patalpas skirtingoms veikloms.
Net panašaus ploto 2 kambarių butai gali skirtis tuo, kaip patogu juose išdėstyti baldus, atskirti poilsio bei darbo zonas ir išnaudoti turimą plotą. Tokie skirtumai tampa reikšmingi renkantis namus ilgesniam laikui.
Keičiasi ir požiūris į privačias lauko erdves. Balkonai bei terasos buvo projektuojami ir anksčiau, tačiau šiandien vis daugiau dėmesio skiriama jų funkcionalumui. Svarbus ne vien pats terasos buvimas, bet ir jos dydis, privatumas, saulės kryptis bei galimybė patogiai leisti laiką lauke. Tai, kas anksčiau galėjo būti vertinama kaip papildomas plotas, dabar dažniau tampa apgalvota namų naudojimo dalimi.
Renkantis naują būstą verta žvelgti plačiau nei į statybos metus ar įrangos sąrašą. Ilgainiui svarbiausi išlieka tie sprendimai, kurie buvo apgalvoti dar projektavimo etape – nuo patogaus kambarių išdėstymo iki aiškiai suplanuotų bendrųjų erdvių. Būtent jie leidžia naujam kvartalui išlikti patogiam ir tuomet, kai jis jau seniai nebėra naujas.